Grįžimas į save: nuo emocinio valgymo link vidinės ramybės

Daug metų gyvenau nuolat viduje balansuodama tarp „susitvarkyti“ ir „išsilaisvinti“. Esu jautri, todėl kiekviena nepavykusi dieta man buvo ne tik maisto apribojimas, bet ir smūgis savivertei – tarsi nuolat sakyčiau sau: „Tu netinkama, tokia, kokia esi.“

Bandžiau įvairiais būdais. Skaičiavau kalorijas, žiūrėjau į svarstykles kaip į teismo nuosprendį. Buvau ir alkana, ir nusivylusi, ir susižavėjusi „nauju režimu“, kurio poveikis anksčiau ar vėliau išsikvėpdavo. Kuo toliau tuo labiau ieškojau tokio kelio, kuriuo dar tebežengdama galėčiau gyventi kvėpuodama laisvai, nelaukdama, kol pamatysiu kokį nors skaičių ant svarstyklių, ar nustatytos dietos pabaigos.

Kol vieną dieną – tiksliau, vieną ilgą laikotarpį – nusprendžiau kitaip. Kad nebekovosiu prieš save. Kad pabandysiu valgyti taip, kaip gyvenu: jautriai, estetiškai, su pagarba sau. Ne tam, kad tapčiau tobula, bet tam, kad prisiminčiau, jog jau esu verta rinktis geriausia.

Ši knygelė – ne dieta. Ji nėra koks nors universalus planas. Tai mano kelias. Jis neidealus, bet tikras ir veikiantis. Ir jeigu tu taip pat pavargai nuo karo su savo kūnu – kviečiu skaityti.

Kokį turinį rasite šioje knygoje (kai baigsiu ją ruošti ir įkelsiu):

1. Kūnas nėra priešas

• Apie lėtą metabolizmą, jautrumą, fiziologinius mitybos apribojimus.

• Ką reiškia gerbti savo ribas – ne kovoti, o suprasti.

• Maisto ritmas be bado ir be skubėjimo.

2. Valgymas be bausmės – kaip tai atrodytų

• Emocinis ir fizinis alkis, saldumo ilgesys, nuovargis.

• Kodėl šokoladas nebūtinai yra problema.

• Skirtumas tarp malonumo ir pabėgimo.

3. Mano 5 valgymų planas jautriam kūnui

• Konkreti struktūra su valandomis.

• Kiekvieno mini valgio tikslas: stabilizuoti, maitinti, nenuvarginti, įtikinti kūną, kad jis gali “paleisti”, nekaupti, kad juo bus pasirūpinta.

• Kiek kalorijų, ką įjungti, ko vengti.

4. Skonio išlaisvinimas – valgyti skaniai, bet lengvai

• Padažai, prieskoniai, kvapai, arbatos ritualai.

• Ką daryti, kai daržovės atsibosta.

• Valgyti estetiškai – kodėl tai padeda valgyti mažiau.

5. Saldumo ritualai – kai norisi gyventi, o ne tik valgyti

• Kaip įtraukti saldumą be saviplakos.

• Juodojo šokolado filosofija.

• Mano „skanūs, bet nekenksmingi“ desertai, šventinės dienos kartą į savaitę, rizikų valdymas atsižvelgiant į su maisto kiekiu sumažėjusį fermentų kiekį.

6. Popietės išminčius – ką daryti, kai norisi "kiek noriu"

• Kodėl popietė sunkiausia.

• Emociniai užkandžiai vs. tikras maitinimas.

• Malonumų žemėlapis: kitokios, ne valgomos alternatyvos.

7. Kai nepavyksta – ką sakau sau

• Griūties momentai: saldumo protrūkiai, pervargimas, paslydimai.

• Be kaltės. Su refleksija.

• Vidinis tonas: kaip su savimi kalbėtis „nuklydus“.

8. Mano savaitės bazė – ką pasiruošiu, kad nesikankinčiau

• Reali prep'inimo sistema: ką ir kaip gaminu, kaip laikau, kaip maišau.

• Maistas, apie kurį nereikia galvoti.

• Mini planai pagal savaitės energijos poreikį.

9. Noriu, kad žinotum – jei esi jautrus žmogus

• Apie gyvybę, ne kilogramus.

• Apie teisę būti sočiai be apsunkimo, be bausmės, laisvai nuo perdėtos kontrolės.

10. Valgymas kaip būties atspindys: kas aš esu, kai valgau?

• Ar valgau iš bado, ilgesio ar nerimo?

• Kaip keičiasi mano santykis su maistu, kai jaučiuosi gyva / vieniša / slegiama?

• Kiek valgymas atspindi mano gyvenimo būdą – skubėjimą, atidėliojimą, kontrolę?

11. Emocinis alkis ir egzistencinis ilgesys

• Kada mano alkis nėra fizinis, bet dvasinis?

• Ar noriu maisto, ar ryšio? Gal saldumo, švelnumo ar meilės?

12. Kūnas – ne priešas, o būties vieta

• Kaip gyventi savo kūne, su visu jo jautrumu, senėjimu, trapumu?

• Ar galiu įsikurti savyje, nebijodama to, kokia esu?

• Kontrolė ar pasirinkimas: mityba kaip laisvės praktika

• Kada mityba tampa baime prarasti kontrolę?

• Ar galiu pasirinkti – ne iš prievartos, o iš atsakomybės sau?

14. Vienatvė prie bendro stalo – kaip priimti valgymą kitaip nei kiti

• Kodėl taip skaudu valgant, kai kiti valgo kitaip?

• Ar galiu valgydama viena jaustis ne atskirta, o labiau sujungta su savimi?

• „Vienas valgymas kaip sąmoninga savasties priminimo šventė“ – graži lėkštė, padėka kūnui, muzika

15. Gyvybės troškimas: ką iš tikrųjų maitinu?

• Ar maitinu tik kūną, ar ir pilnatvės ilgesį?

• Kada valgymas tampa pasirinkimu gyventi, o ne bėgti?

• Refleksinis klausimas: „Ar aš renkuosi būti čia, su savimi, gyvenanti jau dabar?“